|
Kvietimas maldaiU eim visuomens ir valstybs pagrind
2020 m. gruodio 7 d. ganytojikame laike Kald belaukiant Lietuvos vyskupai kviet visuomen pandemijos sukelto egzistencinio nerimo slygomis susimastyti apie gyvenimo prasm ir trapum, apie solidarumo ir savitarpio pagalbos reikm. Ypating dmes vyskupai skyr visuomens ilikimui fundamentaliai svarbiems dalykams: mogaus gyvybs vertei nuo jos pradjimo iki natralios mirties; demografins iemos akivaizdoje gyvybikai svarbiai vyro ir moters santuokos apsaugai; tikjimo ir sins laisvs principui; eimos kaip prigimtins bendruomens, kylanios i lyi papildomumo, sampratos reikmei. Vyskupai primin, kad prigimtins tvarkos ignoravimas buvo socializmo eksperimento kurti bendryst lugimo prieastis. Visuomen klesti ir ramyb ateina, kai pripastamos prigimtins mogaus teiss ir ipastamas j autorius Dievas (plg. Lietuvos vyskup ganytojikas laikas Kald belaukiant).
is vyskup priminimas yra ypatingai aktualus iuo metu, po 2020 met ruden Lietuvoje vykusi politini pokyi. Valdioje sitvirtino politins jgos, siekianios gyvendinti pasaulirin ir vertybin perversm ms visuomenje. Ikilo reali grsm, kad per artimiausius metus Lietuvoje gali bti teisinta lyiai neutrali partneryst, kuri eimos sampratoje atsisakyt lyi papildomumo principo, kad eimos samprata apimt ir homoseksualias poras; ratifikuota Stambulo konvencija, kuri Lietuvos teis vest socialins lyties (gender) svok ir pareigot keisti mokini ugdymo programas, atsisakant vyro ir moters prigimtinio skirtingumo bei abipusikumo; teisintas lyties keitimas; priimtas Reprodukcini teisi statymas, kuris tvirtint teis abort, paaugli teis kontraceptines priemones; legalizuotas narkotini mediag vartojimas ir t.t.
statymai yra mogaus gyvenimo visuomenje struktriniai principai, kreipiantys t gyvenim gera ar bloga. Jie vaidina labai svarb, o kartais lemiam vaidmen, veikdami mstysenos ir elgsenos modelius (v. Jonas Paulius II. Evangelium vitae, 90). Todl politiniai sprendimai ir statymai, kuriais siekiama nujautrinti visuomens nari pajaut nuodmei, ms visuomenje teisinant vairias nuodms struktras, traukt vis didesn visuomens dal, paversdama j socialine nuodme (plg. Katalik Banyios Katekizmas).
Dauguma mint teiskros iniciatyv yra susijusios su pasaulyje pasklidusia gender ideologija, kuri neigia vyro ir moters prigimtin skirtingum bei abipusikum. Prieais akis regi visuomen be lytini skirtingum ir griauna eimos antropologin pamat. i ideologija pera vietimo programas ir statym gaires, skatinanias asmens tapatyb bei jausmin artum, i pagrind atsietus nuo biologinio skirtumo tarp vyro ir moters. mogaus tapatyb tampa individo apsisprendimu, kuris ilgainiui gali pasikeisti (Popieius Prancikus. Amoris Laetitia, 56). Apie jos pavojingum kaip ideologin kolonizacij ne kart perspjo popieius Prancikus.
Kardinolas Sigitas Tamkeviius: Santuokos keliu kuriama eima buvo ir yra ms tautos bei valstybs pamatas, bet jis gender ideologijos pagalba planuojamas okupuoti ir sprogdinti, ir itai pastebti nereikia didelio valgumo. Politik siekis teisinti visuomenje pasirenkam lytikum, homoseksualius santykius, negimusios gyvybs udym yra pavojingas siekis itrinti lietuvio smonje krikionikos eimos samprat. I tikrj, tai dvasin okupacija ir ji pavojingesn u fizin, nes pastarj lengviau pastebti. Dvasin okupacija gali lengviau uvaldyti moni protus, tikindama, kad ia dar nieko nra baisaus. iandien ginti valstybs pamatus yra nemaiau svarbu, kaip sovietmet leisti LKB Kronik.
Kvieiame tikiniuosius, ypatingai eimas, susitelkti bendroje maldoje, aukiantis Dievo gailestingumo, kuris kaip Dievo galia, kaip dievikoji riba prie pasaulio blog (Benediktas XVI) padt isaugoti ms Tvyns laisv ir apginti eim visuomens ir valstybs pagrind, apviest moni protus ir irdis atmesti blog ir pasirinkti gr.
Maldos akcija numatyta 40 dien (nuo sausio 6 d. Trij Karali vents iki vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybs dienos). Maldos laikotarpyjekvieiamekiekvien dien melstis su iuo kvietimu pridedama malda, o penktadieniais mald jungti su pasninku ir gailestingumo darbais.Bendroje maldoje vienytis interneto pagalba raginame bendruomenes, parapijas ir maldos grupes.
Maldos akcijos metu kiekvien penktadien 19 val. vyks susitikimai youtube ir Zoom platformose (daugiau informacijos Facebook paskyroje Maldos akcija U eim visuomens ir valstybs pagrind). Susitikim metu vyks lovinimas, konferencijos, liudijimai ir bendra malda.
Maldos akcijos U eim visuomens ir valstybs pagrind iniciatyvin grup
Vaidil ir Dainius umskai (Sutuoktini judjimas Dievo Motinos komandos),
Rta ir Antanas alaeviiai (Katalik bendruomen Gyvieji akmenys),
Ramun ir Gintaras Obeleniai (Katalik bendruomen Gyvieji akmenys),
Evelina ir Audrius Globiai (Dievo Motinos komandos, Dievo Gailestingumo bendruomen),
Dorotja ir Vytis Turoniai (Ateitinink Federacija ir Maranata bendruomen),
Regina ir Sigitas Daugnorai (Dievo Gailestingumo bendruomen, Kolumbo riteri brolija),
Lina ir Gerardas Balinai (v. Ark. Gabrieliaus eim klubas, Dievo Motinos komandos),
Jurgita ir Vytautas Saliniai (Katalikika paini svetain kitoLink.lt, Dievo Motinos komandos),
Dalius Rakutis (Bendruomen Totus Tuus),
Vilma Karvelien (Sielovados bendruomen Gailestingumo versm),
Austja Lapnait (Maranata bendruomen),
Violeta ir Martynas Vasiliauskai (Katalik bendruomen Gyvieji akmenys),
Rasa ir Mantas Klimai (ventosios eimos bendruomen),
Lina ir Algimantas Jakeliai (Krikionikojo gyvenimo bendruomen, Gyvieji akmenys),
Kristina Rankelyt (Krikionikojo gyvenimo bendruomen),
Lina ir Artras ulcai (Aleksoto v. Kazimiero parapijos Caritas, Maldos grup prie Jzuit),
Renata ir Darius Brazioniai (Katalik evangelizacin bendruomen Naujoji Sandora)
Egl Marknien (Pasaulio gydytoj federacijos U mogaus gyvyb" Lietuvos asociacija),
Lina ir anas Talandiai (Asociacija Padubysio kaimo bendruomen"),
Indr ir Ramnas Aurotai (iontato judjimo Lietuvoje eim apatalin lyga),
Jolita ir Tomas Viluckai (Palangos v. M. Marijos mimo dang pastoracin taryba),
Laima ir Gytis Abromaiiai (Teofili bendruomen),
Sonata ir Valdas Petreikiai (Shalom bendruomen),
Loreta Brukien (Shalom bendruomen) |